Kodėl Milanas?

Milanas, tai mados, finansų ir pramonės centras, kurį gaubia judri, dalykiška ir žavi atmosfera. Antras pagal dydį šalies miestas ne tiek patrauklus, kiek prašmatnus, kviečiantis pažinti kosmopolitišką ir stilingą Italiją. Senieji Milano gyventojai jį vadino Mailand – šilumos ir įkvėpimo vieta.

Istorija:

Miestą VII a.pr.Kr. Po slėnyje pastatė keltų gentys. Tuomet jis buvo vadinamas Mediolanum, miestu vidury lygumos. III a.pr.Kr. miestą kolonizavo romėnai. Augant Romos imperijai, miesto, įsikūrusio prekybos kelių sankirtoje, svarba nuolat augo, kol galiausiai pralenkė net Romą. 313 m. imperatorius Konstantinas Milane paskelbė ediktą, kuriuo krikščionybė oficialiai pripažinta imperijos religija. 600 m. miestą užgrobė gotai, 1157 m. – barbarai, galiausiai Antrojo Pasaulinio karo metu nusiaubė karo sąjungininkai. Milanas buvo atstatytas ir telieka pasidžiaugti, kad sugebėjo išsaugoti daug istorinių paminklų.

Verta pamatyti:

Duomo bažnyčia – didžiausia pasaulyje (157 m ilgio, 92 m pločio) gotikinė katedra, kurios statyba pradėta valdant kunigaikščiui G.Galeazzo dar 1386 metais, o užbaigta N.Bonaparto įsakymu tik 1809 m. Pasakojama, kad darbų pabaigą paspartino imperatoriaus noras šioje vietoje būti karūnuotu Italijos karaliumi. Įspūdingiausiai, net 3400 skulptūrų, 135 bokštais išpuošta katedra atrodo apšviesta saulės, kuomet interjere pro vitražinius langus spindinti šviesa žaidžia spalvingose mozaikose. Priešais katedrą keturių aukštų stikline arkada pasipuošusi Vittorio Emanuele II galerija. Tai puiki vieta pasimėgauti puodeliu kavos ar apsilankyti vienoje iš daugelio prašmatnių parduotuvių. Šalia Santa Maria alla Scala bažnyčios įsikūrę La Scala neoklasicistiniai operos rūmai mena apie pasaulinio garso atlikėjų, tokių kaip Rossini, Puccini ir Toscanini, pasirodymus. Šalia įkurtas Museo Teatrale. Dvi šių rūmų salės paskirtos Verdi, čia eksponuojamas spinetas, kuriuo jis mokėsi groti, rankraštinės partitūros ir batuta, kurią Verdi gavo po įsimintinos “Aida” premjeros. XV a. suprojektuotame Santa Maria delle Grazie yra vienas gražiausių tapybos kūrinių – Leonardo da Vinci’o “Cenacolo” (“Paskutinė vakarienė”). Freska nėra užbaigta, nes dailininkas, nemanė esąs vertas nutapyti Kristaus figūrą. Per Antrąjį Pasaulinį karą, kurio bombardavimo metu stipriai nukentėjo vienuolyno stogas, šedevras išliko tik laimingo atsitiktinumo dėka. Poldi-Pezzoli muziejuje, kurio kolekcija 1879 metais turtingo didiko Giacomo Poldi-Pezzoli testamentu atiteko miestui, vienas šedevrų – Antonio Pollaiuolo’s “Jaunos moters portretas” – yra pripažintas Milano simboliu. Šiame mieste galima pamatyti visą aukštąją madą, apsilankius Quadrilatero kvartale, kuriame išsidėsčiusios garsiausių dizainerių parduotuvės.