+370 613 66930
Menu

Paryžius

Kodėl Paryžius?

Joks kitas Europos miestas nėra taip mėgiamas kaip Paryžius. Nei viename mieste mintys taip dažnai nenukeliauja tolyn nuo šiandienos. Nuo garsių operos spektaklių iki piknikų prie Senos, nuo priešpiečių Brasserie Lipp iki saulėtų maudynių ant Sacre Coeur laiptų.. Miestas prie Senos vienas populiariausių kelionės tikslų pasaulyje. Šio miesto pradedi ilgėtis dar būdamas jame.

 

Istorija:

Jau III a. pr. Kr. keltų parazijų gentys įsikūrė šiandieninio Paryžiaus širdyje – Senos saloje Cite (Sitė). Romėnai užgrobė ją 52 m. ir perstatė į Lutetia Parisiorum miestą. Valdant frankams, kurie Paryžių užėmė 486 m., prasidėjo smarki miesto plėtra. Nuo 987 m. Paryžius tapo prancūzų karalių rezidencija ir liko svarbiausiu Prancūzijos miestu net tada, kai Liudvikas XIV perkėlė savo rezidenciją į Versalį. Jis buvo prancūzų revoliucijos scena, vienas iš pagrindinių įvykių Bastilijos paėmimas 1789 m. liepos 14 d.

 

Verta pamatyti:

Kai kuriems keliautojams tiesiog pakanka pabuvoti kur nors San Žermen de Pre bulvare Lotynų kvartale, pavyzdžiui Café de Flore (Gėlių kavinėje), kur karštai diskutavo dar egzistencialistai. Šis kvartalas visada traukė tapytojus ir rašytojus. Taip pat Lotynų kvartalas garsėja Sorbonos universitetu tai vaizdingas rajonas, kur iki pat aušros kunkuliuoja gyvenimas nesuskaičiuojamose kavinukėse, restoranuose, kinuose ir diskotekose. Monparnaso rajonas, ypač jo vakarinė dalis sužavi prašmatniomis gatvėmis Maine Montparnase ir Raspail bei legendine kavine La Coupole. Luvras – miesto istorijos paminklas, senoji karalių rezidencija, o po revoliucijos – vienas garsiausių pasaulyje prancūzų muziejų. Ekspozicijoje apie 400 000 meno darbų, vienas iš jų – Leonardo da Vinčio “Mona Liza”. Tiuilri sodo alėjos veda į de la Concorde – Santarvės aikštę. Per revoliuciją ji vadinosi Place de la Revoliution (Revoliucijos aikštė), joje stovėjo giljotina, kurios peiliu Monsieur de Paris, budelis, nukirto galvas 130 mirtininkų, tarp jų ir Liudvikui XVI bei Marijai Antuanetei. Už Santarvės aikštės tęsiasi Eliziejaus laukai, reprezentacinės gatvės su prašmatniais namais bei viešbučiais. Taip pat paminėtina ir Šarlio de Golio aikštė su Triumfo arka, pastatyta po to , kai Napaleonas laimėjo mūšį prie Austerlico. Place Vendome aikštė – klasikinio laikotarpio meno šedevras, apsuptas namukais: viename iš jų paskutinius gyvenimo metus praleido Frederikas Šopenas. Taikos gatvė (Rue de la Paix), jau nuo Napaleono laikų garsėja prekyba bižuterija. Norinciu pamatyti senąjį XVII Paryžiaus miestą siūlome aplankyti Marė (Marais) kvartalą su elegantiška Places des Vosges, pripažintas istoriniu paminklu. Monmartas – stačiai kylančios gatvelės su daržovių parduotuvėmis, kavinėmis, restoranais, galerijomis ir skrybėlininkų parduotuvėlėmis veda į aukščiausią (130 m) Paryžiaus vietą – kamkinių kalvą (Mons Martyrium), viršūnėje iškalta balta monumentali bazilika Sacre – Coeur. Nuo jos laiptų atsiveria puikus Paryžiaus vaizdas, taip pat čia – jaunuolių susitikimo vieta. Netoli yra Moulin Ružas – vyksta kabareto spektakliai. Į Sitė salą reikia eiti seniausiu (1578 – 1607 m.) akmeniniu tiltu – Naujuoju tiltu (Pont Neuf), aplankyti Dievo Motinos katedrą (Natre – Dame), Teisingumo aikštę (Palais de Justice), žavingą Dofino aikštę (Place Dauphin) ir šventąją koplyčią (Sainte Chapelle), vėliau Šv. Liudviko tiltu (Saint Louis) pereiti į Liudviko salą.