Kodėl Briuselis?
Briuselis turi tiek veidų, kiek tautų čia gyvena, maždaug trečdalis miestiečių turi užsienio pasus. Nuo 1950 m. pabaigos miestas žinomas kaip Europos sostinė. Tai elegantiškas miestas, kurio muziejai puikuojasi pasaulinio garso kolekcijomis, Karališkaisiais rūmais, prašmatniais viešbučiais ir parduotuvėmis. Galima eiti apsipirkti į Avenue Louise ir Chaussee de Waterloo, valgyti pietus Au Pain Quotidien arba tiesiog pasižvalgyti po daugybę skverų, stebėti draugiškus briuseliečius ir gėles. Kas dvejus metus rugpjūčio mėnesį Grand Place padengiama gėlių kilimu, kurio dydis siekia apie 1860 m2. Taip paminimas grafų L.Egmonto ir Ph.Hoorno, kovotojų už laisvę, netektis. Gerai žinomas belgų pomėgis – valgymas ir gėrimas, o Briuselis galbūt dėl to yra laikomas Europos sostine, nes geriausia prancūziška virtuvė yra čia , o ne Paryžiuje.
Istorija
Jau viduramžiais Briuselis buvo turtingas miestas, prekybos ir medžiagų audimo centras. Nuo XII a. jis buvo Brabantijos kunigaikščio rezidencija, o nuo XV a. politinis ir kultūrinis Nyderlandų centras. Čia ilgą laiką tvyrojo religinės tolerancijos atmosfera. XVIII a. pabaigoje Briuselis tapo judėjimo dėl išsilaisvinimo iš Prancūzijos ir Olandijos dominavimo centru. Maištas, kuris kilo 1830 m., leido sukurti nepriklausomą Belgijos karalystę, pirmuoju karaliumi tapo Leopoldas I. Valdant jo sūnui Leopoldui II, miestas intensyviai plėtėsi. Pelnas iš kolonijų leido finansuoti miesto perstatymą į vieną iš naujoviškiausių Europos sostinių
Verta aplankyti
Nepamirštamą įspūdį palieka De Grote Markt, taip flamandiškai vadinama turgavietė, kuri visuomet šventiškai apšviesta, o fasadai papuošti tikru auksu. Gildijos namai, Karališkasis namas (Maison du Roi) ir rotušė (Hotel de Ville) kuria neįprastą gotikos, renesanso ir baroko ansamblį. Didžioji aikštė (Grand Place) taip pat istorinė vieta, kurioje ispanų kunigaikščiui F.Albai įsakius, buvo atlikta mirties bausmė maišto organizatoriams olandų grafams L.Egmontui ir Ph.Hoornui. Šios aikštės pastatus Prancūzijos karalius Liudvikas XIV įsakė apšaudyti, tad ji beveik visa turėjo būti rekonstruota ir atstatant įgavo puikybės ir puošnumo. Taip pat ne mažiau žavi XIX a. pastatyti neobarokiniai Teisingumo rūmai, Karališkasis dailiųjų menų muziejus (Musees Royaux des Beaux-Arts) ant Menų kalno (Mont des Arts), biržos pastatas, įsikūręs vienuolyno vietoje. Vienas iš įdomiausių Briuselio pastatų – senas pirklių namas Rues des Sables (dabar čia įkurtas Komiksų muziejus).